Prisikėlus Kalenom Dantimis.

Sun, 06 Nov 2005 17:38:53 GMT

Šnekėdama viena, prisipranašauji kitą.
"Vanduo. Mano plaukai vandenyje, panerk, prisikelk, šviesa."

Ir aš prisikėliau.
Visiškai tuščia.
Visos duženos, kurias turėjau išsinešti, dabar Tikėjimo Sąvartyne.
Kartu su sparnais, kuriais nebeteks pasinaudoti.

Ir tai visa ko naujo pradžia. Verčiu naują Dulkėtą Puslapį.
[Ir visgi atsikračius raisčių yra dar sudėtingiau. O kas toliau? Ką Man Toliau daryti? Ko Siekti Čia?
Kaip Iš Naujo Atrasti Viltį? Kaip atrasti Sielos Pusiausvyrą? Dvasios Ramybė yra, bet kas iš To?]

Kur pasukt Šiam Labirinte?

Et. Klausimų Milijonai, o atsakai į juos tik Pati.

Ir jei suklupus atsistojau, turiu toliau laikytis. Ieškot Prasmės. [Kam? Kas iš To? Ką Tuo Pasieksi? Ir ką Suradus Veiksi? Ar tada jausies Geriau? Negi Pasaulis Pasikeistų?]

Tylėk.

"Savo Pėdsakus Randu, ir Praeitį Prakeikiu."
Šį kartą tikrai. Pradedu iš naujo. Prakeikiu. Viską ką Turėjau, O Neturėjau anksčiau.

[O šiuo keliu jau eita.]

Tylėk.

Pabaigos Alsavimą ištvėrus, Šitą Košmarą išgyvenus, [Kiek jis truko? Pusę Metų? O kur Stiprybė? Negi Nuovargis galėjo tave pribaigti? Kodėl vietoj Tiesiai Prieš Akis sunaikinus, tik bėgdama Paslėpi?]

Tylėk.

Aš įveikiau. Pergyvenau.

[Nebūtum Nei Piršto pajudinus. Būtum leidus Pabaigai save Pribaigti.]

Tylėk.

"She Haunted at The Corners Of My Mind."
"She waits for me in my dreams.
Every night misery brings.
Haunts my day. Haunts my wake.
Oh, my lord can't you feel her grow,
Inside of me. Tearing my mind.
For once my lord please help me
Believe in you."

[Deja jokio Lordo nėr. Tau Nebėra Kuo Tikėti.]

Tylėk.

Ir kur man dėtis? Kur kur kur kur kur kur kur kur kur kur kur kur kur.

"They can never take me. They Never Desecrate My Soul."

[Tai gal jau She?]

Tylėk.

Aš vis dar einu Viena. Nematai?
Aš niekur nepriklausau. Leisk man Būti.

Bet Aš Esu. [Ar tai svarbiausia?]

Tylėk.

Kažin, ar kas mane išgydis. Ar pati išsigydysiu. Bet mane tiesiog stumia tolyn nuo žmonių. Ir viliuosi, kad kas nors bent kiek pasikeitė.

Ar žinojot, kad Tuščią Ertmę Skersvėjai Daug intensyviau Šukuoja?
Ir dabar dešimt kart Šalčiau. Viduj.

[Ir nebėr Ko Laukt.]

Taip. Ir nebėra Ko Laukt.

[Tai ieškok pati.]

Sakiau, kad ieškosiu.

Ir Nebėr Ką Plėšti iš krūtinės.
Nebejaučiu, kad išvis Širdį turėčiau. [Prie Akmenų Priprantama.]

O Atprantama?

Praeis daug Laiko, kol Suprasiu Kas Atsitiko. Kol Tos Ašaros Nudžius.

"Hush
It’s okay
Dry your eyes
Dry your eyes."

[Miegant Su Vaiduokliais.]

Tiesa.

Laikas gydo Žaizdas?
[Jei leidi.]

Užtat Kambariai dabar tušti.

Paskutinis Pėdsakas, kurį Reikia Prakeikti ir Pamiršti.

Tamsia Gatve Mane Ji Sekė.
Palindus Po Šešėliu.
Todėl Jos niekas nepamatė.
Kol paslapčia Ji sėlino.

Tą kartą palikau Nakty
Aš viską Ką Turėjau.
Todėl Jai sėlinant artyn
Suprast Nesugebėjau.

Apgaule nosį pasiekė
Skanus kokoso kvapas
O prieš akis nusitiesė
Bekraštis Žvaigždžių Takas.

Apspangus Lyg Sapne
Aš bėgt nebegalėjau.
Jaučiau kažką šalia,
O ką- neįžiūrėjau.

Praėjo tūkstantmetis, antras.
Jau amžinybė Netoli.
O aš vis nerandu, kas Kaltas.
Kas paklaidino šiam kely?

Pernykščių Sielų Kambary
Ir ant Pasaulio Krašto
Palikom Viską Užmaršty
Kentėjom Skausmu Prikaltos.

O Juk Visa Tai Kuo Tikriausiai Dvelkė Man Peršamomis Iliuzijomis.

Ačiū. Kam Reikia, Tas Žino.

Sudužę Atminimai.

Prisikėlus Kalenom Dantimis.